pusiaublauzdis

pusiáublauzdis sm. (1) Mšk žr. pusblauzdis: Koja nuo šlaunies iki pusiaublauzdžio degė lyg druskos privaryta J.Avyž. Vilkėjo ilgą, iki pusiaublauzdžių, pilko gabardino lietpaltį J.Dov. Aplink juosmenį pridurdavo smulkiai kvalduotą, iki pusiaublauzdžių apačią rš.